- prakutimas
- 1 prakutìmas sm. (2) 1. atgijimas: Prakutimas mokslinyčios M.Valanč. 2. → 1 prakusti 3: Rašo apie vargdienių prakutimą, mokytojų darbavimos, visų tamsiųjų švietimos Žem. Vieno prakutimo godžiajam Falkei buvo maža; jis norėjo tapti turtingu J.Balč. \ kutimas; atkutimas; prakutimas; užkutimas
Dictionary of the Lithuanian Language.